Lietuvos darbdaviai ir pensijų įmokos

Ekonominis fonas Lietuvoje išlieka įtemptas: 39% 65 metų ir vyresnių gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o „Sodros“ pensija, pasak pristatytų skaičiavimų, dabar pakeičia mažiau nei pusę buvusio darbo užmokesčio. EBPO duomenimis, Lietuva yra paskutinė pagal prognozuojamą pensijos ir buvusio atlyginimo santykį, todėl vien valstybės pensijos nepakanka išlaikyti gyvenimo lygį.

Investuotojams ir darbdaviams tai svarbu dėl darbo rinkos konkurencijos ir atlygio kaštų. Darbdavio pensija, anot pranešimo, dėl mokestinių lengvatų gali darbuotojui sukurti maždaug 40% daugiau vertės nei paprastas algos kėlimas, o beveik 200 000 eurų iš minėto 500 000 eurų pavyzdžio sudarytų vien mokesčių paskatų ir jų grąžos efektas. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio biudžetą galima naudoti efektyviau, o ilgesnėje perspektyvoje tokia nauda gali padėti mažinti kaitą ir stiprinti lojalumą.

Narratyvas aiškus: vien žinojimas, kad reikia taupyti senatvei, elgesio nepakeičia, todėl darbdavių įsitraukimas gali tapti sisteminiu postūmiu. Kaip analogija pateiktas depozito sistemos pavyzdys rodo, kad realus pokytis įvyksta tada, kai atsiranda automatiškai veikiantis mechanizmas, o ne tik švietimas.

Lietuvos įmonėms tai reiškia, kad darbuotojų naudų paketai gali vis labiau persiskirstyti nuo trumpalaikių naudų, tokių kaip momentinis vartojimas, prie ilgalaikio taupymo. Apklausos duomenimis, pusė respondentų sakė ilgiau liktų organizacijoje, kuri kaupia pensijai, o maždaug tiek pat tai laiko į žmogų orientuotos kultūros ženklu.

Kitas katalizatorius bus tai, ar daugiau bendrovių pereis nuo pavienių kaupimo programų prie platesnių modelių. Šiuo metu tarp įmonių, turinčių daugiau nei penkis darbuotojus, pensijai prisideda maždaug 10%-15%, o tarp aktyviau atlygio politiką formuojančių bendrovių tokių jau yra kas ketvirta.