Lietuvoje darbdavių pensijų įmokos vis dar yra nišinė nauda, nors net ir 3% atlyginimo įmoka gali per 40 metų sukaupti apie pusę milijono eurų, o tai daro šį paketą vienu finansiškai sverto stipriausių darbuotojų naudų.
Lietuvos darbdaviai ir pensijų įmokos
Tai svarbu ekonomikai, nes šalies pensijų sistema po demografinių pokyčių ir antros pakopos lėšų atsiėmimo palieka vis daugiau žmonių su nepakankamomis pajamomis senatvėje. Pranešime Vilniuje akcentuota, kad mažiau nei 10% Lietuvos darbuotojų gauna darbdavio pensiją, o ją siūlantys darbdaviai vidutiniškai moka apie 3% atlyginimo, kai tokiose šalyse kaip Danija, Nyderlandai ir Švedija darbdavio pensijas gauna apie 80% darbuotojų, o įmokos siekia 5%-15% algos.
Ekonominis fonas Lietuvoje išlieka įtemptas: 39% 65 metų ir vyresnių gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o „Sodros“ pensija, pasak pristatytų skaičiavimų, dabar pakeičia mažiau nei pusę buvusio darbo užmokesčio. EBPO duomenimis, Lietuva yra paskutinė pagal prognozuojamą pensijos ir buvusio atlyginimo santykį, todėl vien valstybės pensijos nepakanka išlaikyti gyvenimo lygį.
Investuotojams ir darbdaviams tai svarbu dėl darbo rinkos konkurencijos ir atlygio kaštų. Darbdavio pensija, anot pranešimo, dėl mokestinių lengvatų gali darbuotojui sukurti maždaug 40% daugiau vertės nei paprastas algos kėlimas, o beveik 200 000 eurų iš minėto 500 000 eurų pavyzdžio sudarytų vien mokesčių paskatų ir jų grąžos efektas. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio biudžetą galima naudoti efektyviau, o ilgesnėje perspektyvoje tokia nauda gali padėti mažinti kaitą ir stiprinti lojalumą.
Narratyvas aiškus: vien žinojimas, kad reikia taupyti senatvei, elgesio nepakeičia, todėl darbdavių įsitraukimas gali tapti sisteminiu postūmiu. Kaip analogija pateiktas depozito sistemos pavyzdys rodo, kad realus pokytis įvyksta tada, kai atsiranda automatiškai veikiantis mechanizmas, o ne tik švietimas.
Lietuvos įmonėms tai reiškia, kad darbuotojų naudų paketai gali vis labiau persiskirstyti nuo trumpalaikių naudų, tokių kaip momentinis vartojimas, prie ilgalaikio taupymo. Apklausos duomenimis, pusė respondentų sakė ilgiau liktų organizacijoje, kuri kaupia pensijai, o maždaug tiek pat tai laiko į žmogų orientuotos kultūros ženklu.
Kitas katalizatorius bus tai, ar daugiau bendrovių pereis nuo pavienių kaupimo programų prie platesnių modelių. Šiuo metu tarp įmonių, turinčių daugiau nei penkis darbuotojus, pensijai prisideda maždaug 10%-15%, o tarp aktyviau atlygio politiką formuojančių bendrovių tokių jau yra kas ketvirta.
| Entity | Gains | Losses |
|---|---|---|
| Darbuotojai | ▲Didesnės senatvės pajamos | ▼Mažiau pinigų „čia ir dabar“ |
| Darbdaviai | ▲Stipresnis lojalumas ir patrauklumas | ▼Didesnė naudų biudžeto našta |
| Valstybė | ▲Mažesnis būsimas skurdo spaudimas | ▼Mažiau pasikliaujama „Sodra“ |
| Trumpalaikis atlygis | ▲Mažesnis spaudimas atlyginimams | ▼Užleidžia vietą pensijų kaupimui |


